LtIEn Skirsnemunės kaimo bendruomenė mail Svetainės medis
www.skirsnemune.lt
Naujienos |KOMENTARAI |Apie bendruomenę |Projektai |SKELBIMAI |2 proc. |Kontaktai |Skirsnemuniečių kūryba
  
Skirsnemunės istorija
Kristmemelis

Medinė Kristmemelio (Skirsnemunės) pilis žinoma Christi Memela, Cristmemela, Cristmemel, Cristmymmel, Kirsmemela, Kirsmemel, Kirsmomel, Kersememel, Kyrsmymel, Kirsmemel, Kyrschmemmel, Kirsmymmel vardais.

Kryžiuočiai Kristmemelio pilį pastatė 1313 m. balandžio 8–22 d. (Canonici, 1861, p. 285). Didysis magistras Karolis iš Tryro, „norėdamas praplėsti krikščionių žemes, subūrė visą savo kariuomenę ir Nemuno pakrantėje, per šešias mylias aukščiau Ragainės, pastatė Kristmemelio pilį. Ten suplaukė tokia galybė laivų, kad iš jų pasidarė tiltas per Nemuną, kuriuo kiekvienas galėjo saugiai pereiti į netikėlių krantą; šiuo tiltu lietuviai kur kas daugiau stebėjosi nei visais kitais krikščionių darbais, kuriuos gyvenime kada buvo matę. Kai baigė statyti, dvasininkai, lydimi žmonių, su iškilminga procesija nunešė į bažnyčią relikvijas ir ten atlaikė iškilmingas pamaldas. Nederėtų nutylėti ir to, kad dievo valia daug brolių laivų, pakrautų maisto bei kitų daiktų, reikalingų pilių statybai, plaukdami mariomis, paskendo, o drauge prigėrė 4 broliai ir keturi šimtai vyrų“ (Dusburg, 1861, p. 178–179, III §315).„Minėto magistro Karolio iš Tryro laikais buvo pastatyta Kirsmemelio pilis. Kai į jos statybą vyko saliečiai, brolis Reinekas, žvejų magistras iš Šarpavos, religingas ir geras vyras, su savo laivu ir visais jį lydinčiais bei daugeliu kitų laivų su žmonėmis žuvo, jūroje kilus stipriai audrai“ (Ältere, 1874, p. 606–607). 1315 m. rugsėjo 25 „lietuviai su visa savo jėga apsupo Kristmemelio pilį, pastatydami tris mašinas ir su savimi turėdami daug rusinų lankininkų. Galiausiai broliai su maža kariuomene prieš juos kovojo laivų mūšyje, o paskui iš Kionigsbergo spalio 12 dieną išžygiavo su didele kariuomene, bet prieš tai, kai ten nuvyko, spalio 11 dieną [lietuviai] atsitraukė“ (Canonici, 1861, p. 286). „Vytenis, lietuvių karalius, subūrė visus tinkamus karui savo karalystės vyrus ir apsupo Kristmemelio pilį, kurią 17 dienų iš visų pusių smarkiai puldinėjo su dviem apgulos mašinomis ir daugybe šaulių. Todėl broliai, šitai matydami, sudegino savo pilies papilį, norėdami išvengti galimų pavojų. Tuo metu, kai šitai dėjosi, atplaukė iš Sembos šiai piliai padėti 10 brolių ir 150 vyrų, tačiau lietuviai taip sumaniai užstojo visus kelius bei visas prieigas į šią pilį, kad niekas negalėjo į ją pakliūti, nors ir ne kartą mėgino šitai padaryti. Dėl to broliai turėjo pasilikti laivuose, kur juos kiekvieną dieną puldinėjo lietuviai; tose kovose netikėliai neteko daug vyrų nukautaisiais ir sunkiai sužeistaisiais, o broliai – 18 karių sužeistaisiais. Nieko šiuo būdu nepešę, galop jie 17 dieną, kai jau ketino pasitraukti, sužinoję, kad artėja magistras su didele kariuomene, priėjo pilies gynybinį griovį ir ten prinešė malkų, šieno, stagarų ir šiaudų, norėdami žūt būt pilį sudeginti. Tokia galybė benešiojančių ir bepuldinėjančių netikėlių buvo nukauta ir mirtinai sužeista, kad net nežinau, kiek iš tikrųjų, todėl jie, nepasiekę tikslo, ir pasitraukė, sudeginę apgulos mašinas“ (Dusburg, 1861, p. 181–182, III §324). Didysis magistras Konradas Tryras, ėjęs į pagalbą Kristmemeliui, sudegino Veliuonos papilį, o paskui„nuvyko į Kristmemelio pilį ir atstatė viską, ką ten lietuviai buvo sugriovę“ (Dusburg, 1861, p. 182, III §325). 1316 m. Kristmemelio vicekomtūras Fridrichas iš Libencelės „nužygiavo link Lietuvos“ ir užpuolė besikeičiančią Bisenės pilies sargybą (Dusburg, 1861, p. 182, III §328). 1324 m., „liepos mėnesį, 400 slapta atžygiavusių lietuvių ketino užkariauti Kristmemelio pilį. Vis dėlto broliai, vieno žvejo įspėti, pasiruošė gintis, o dienai auštant, kai pakilo į kovą, sužeidė daugybę [kalavijų] smūgiais bei strėlėmis ir nukovė vieną jų kilmingą vyrą; kai lietuviai norėjo jį nusinešti, broliai juos atrėmė, gausiai svaidydami [ietis]. Galop lietuviai įniršę supuolė visi kaip vienas, kas pastvėrė žuvusįjį už rankų, kas už kojų, kas už galvos ir per jėgą jį nusinešė. Kol jie šitai padarė, tiek daug jų buvo sužeista, kad nepavyko nė išgirsti, kiek iš tikrųjų“ (Dusburg, 1861, p. 190, III §355). 1328 Vokiečių ordino Prūsijos atšaka perėmė iš Livonijos Klaipėdos pilį, bet, negalėdama išlaikyti dviejų labiausiai lietuvių puldinėjamų pilių, rugpjūčio 1 d. nusprendė apleisti Kristmemelio pilį ir pasilikti tik Klaipėdą (Jeroschin, 1861, p. 613). Anot Petro Dusburgiečio, Kristmemelio likimą pranašavo ženklai: likus metams iki pilies sugriovimo „trys šios pilies broliai sutemus stovėjo pilies refektoriuje“ ir matė keistai judančią žvaigždę, o 1328 m. „niekur kitur, o šioje pilyje taip siaubingai sudrebėjo žemė, kad grėsė pavojus, jog gali sugriūti aukštesni pastatai, o tie, kurie buvo pastatuose, jau rengėsi, vengdami mirties, šokti žemyn“ (Dusburg, 1861, 214, papild. §4–5). Tuo tarpu Vygandas Marburgietis atskleidžia dramatiškesnę pilies sunaikinimo istoriją: „Minėtojo [magistro] Vernerio laikais buvo surengtos didelės vaišės, ir [magistras] liepė sudeginti Kirsmemelio pilį su daugeliu dorų vyrų, o ji buvo pastatyta didele kaina. Už tai, kaip jau rašyta, vienas iš [Ordino] brolių vėliau nužudė magistrą, išeinantį iš koplyčios, ties prieangiu“ (Marburg, 1863, p. 478, §17). 1383 m. liepos 19 d. didysis magistras Konradas Ciolneris „atvyko į Kirsmemelio salą, norėdamas surengti derybas su Jogaila ir Skirgaila bei kitais jų broliais. Jie abu anksčiau gera valia buvo pasižadėję pasikrikštyti. Bet Jogaila, apniktas ankstesnio pagoniško piktavališkumo, nepanoro pas magistrą atjoti vos 2 ar 3 mylias, gerai žinodamas, kad magistras dėl Nemuno seklumo pas jį negali atvykti“ (Franciscani, 1866, p. 125). Šį įvykį ir pats didysis magistras aprašė laiške, kuriuo paskelbė karą Jogailai, minėdamas savo atvykimą„iki Kirsmemelio“ ir primindamas Jogailai, kad„mes pasitarėme ir pasiuntėme savo maršalą pas tave ir liepėme tavęs draugiškai paprašyti pas mus į Kirsmemelį atvykti“ (Livländisches, 1857, sk. 399). Šiuo atveju kalbama ne apie pilį, o tik apie Nemuno salą, kurioje, matyt, anksčiau stovėjo pilis. 1405–1409 m. Vokiečių ordinui valdant Žemaitiją, šiose apylinkėse buvo įkurtas Žemaitijos vaito Mykolo Kiuchmeisterio dvaras. 1409 m. gegužės 26 d. šio dvaro puolimu prasidėjo Vytauto inspiruotas žemaičių sukilimas prieš Vokiečių ordiną: žemaičiai „patraukė į Kirsmemelį ir sudegino vaitui jo dvarą ir pagrobė jo eržilus bei gyvulius bei išžudė daug krikščionių žmonių, kurie tuose pastatuose buvo“ (Posilge, 1866, p. 300). Pats Mykolas Kiuchmeisteris rašė: „Po to, gerbiamas mielas magistre, taip mes praradome tai, ką turėjome. Visi mūsų eržilai iš mūsų pagrobti, broliai kunigai paimti į nelaisvę, keturi tarnai paimti į nelaisvę, taip pat visa mūsų nelaisvoji šeimyna Kirsmemelio dvare. Dvaras sudegintas ir turbūt keturiolika žmonių nužudyta, penki kaimai palei Nemuną sunaikinti“ (Codex, 1882, p. 178). Iš šių žinių negalima daryti išvados, kad šiuo laikotarpiu buvo atstatyta Kristmemelio pilis.

Kristmemelio pilis greičiausiai stovėjo dabar jau sunaikintame Skirsnemunės piliakalnyje (N55°05’07”; E22°54’10”). Piliakalnis buvo dviejose supiltose kalvelėse Nemuno ir Talkoto upelių santakoje. Tai turėjęs būti motas su papiliu. Daugiau duomenų apie piliakalnį nėra. Piliakalnio liekanas galutinai nuplovė 1946 m. Nemuno potvynis. Dabar tai Nemuno dešiniojo kranto smėlynas.

1830 m. J. Voigtas pirmasis sutapatino Kristmemelį su Skirsnemune, klaidingai manydamas, kad ten yra išlikę du kryžiuočių pilies bokštai (tikriausiai Skirsnemunei priskyrė Panemunės pilį). Vėlesni tyrinėtojai (J. Mickevičius, R. Batūra), Skirsnemunėje neradę kryžiuočių piliavietės pėdsakų, pilį lokalizavo kitapus Nemuno esančiame Maštaičių piliakalnyje. 1992 m. V. Urbanavičius surinko žinias apie Skirsnemunės piliakalnį ir jame lokalizavo Kristmemelio pilį.

Skirsnemunės pilies priklausiniai nežinomi.

Skirsnemunės pilis datuojama 1313–1328 metais.

   Atgal
img
Naujienos |KOMENTARAI |Apie bendruomenę |Projektai |SKELBIMAI |2 proc. |Kontaktai |Skirsnemuniečių kūryba

www.skirsnemune.lt

Svetainių kūrimas optimizavimas        Svetainiu tinklapiu kurimas www.proweb.lt optimizavimas