LtIEn Skirsnemunės kaimo bendruomenė mail Svetainės medis
www.skirsnemune.lt
Naujienos |KOMENTARAI |Apie bendruomenę |Projektai |SKELBIMAI |2 proc. |Kontaktai |Skirsnemuniečių kūryba
  
Skirsnemunės istorija
Vytenis

Lietuvos didysis kunigaikštis Vytenis gimė XIIIa. antrojoje pusėje. Didžiojo kunigaikščio postą jis paveldėjo iš savo tėvo Butvydo.

Nepaisant garantuotų teisių į Lietuvos didžiojo kunigaikščio sostą, Vytenio valdymo pradžia buvo komplikuota. Jau pirmaisiais valdymo metais Žemaitija, kurstoma kryžiuočių, o gal ir jų priversta, bandė visiškai nutraukti ryšius su Lietuva. Atskiri žemaičių didžiūnai netgi siekė sujungti jėgas su kryžiuočiais ir atsispirti Vytenio pastangoms nutraukti šią beužsimezgančią žemaičių ir Vokiečių ordino sąjunga. Tai padaryti pavyko. Žemaičių opozicija privertė Vytenį pakeisti Lietuvos užsienio politika. Vis didesnis dėmesys buvo skiriamas karui su Vokiečių ordinu. 1295 – 1315 m. lietuviai 10 žygių į Prūsiją. Lietuvių atsakomieji veiksmai prieš Vokiečių ordiną buvo derinami su žemaičių išpuoliais. Atsakydama į 1307 m. kryžiuočių išpuolius, žemaičių kariuomenė, vadovaujama Vyteniui ir jo broliui Gediminui pavaldžių didžiūnų Mansto ir Sudargo, nusiaubė Sambijos žemę. Siekdami užmaskuoti 1315 m. Vytenio rengiamą Skirsnemunės pilies šturmą, žemaičiai surengė išpuolį prieš Ragainės ir Skalvių pilis. Ši gerai suderinta karinė operacija leido Vytenio kariuomenei net 17 dienų siaubti labiausiai į rytus išsikyšusios kryžiuočių pilies sienas.
Paveldėjęs Lietuvos didžiojo kunigaikščio sostą, Vytenis tapo ir vyriausiuoju Lietuvos karuiomenės vadu. Jis buvo ne tik geras karvedys, bet ir narsus karys. 1311 m įvykusiame Voplaukio mūšyje jis stojo į kovą vienas prieš vieną su Vokiečių ordino riteriu Dusmeriu.
Karinis lietuvių
aktyvumas, valdant Vyteniui, neleido kryžiuočiams įveikti netgi pasienio pilių. Tai didelis Lietuvos laimėjimas, ypač žinant, kad nuo 1309 m. Vokiečių ordinas siekė išplėsti savo valdas Pabaltyje.
Atremti Ordino agresiją labai padėjo Vytenio laikais įvykusi karybos reforma. XIV a. pradžioje iš pašauktinių kariuomenės jau išsiskyrė lietuvių rinktiniai būriai. Pagrindinės jų pareigos buvo karo tarnyba, o tai – riterių luomo užuomazga. Tokia reguliari kariuomenė buvo pranašesnė už pašauktinių būrius.
Atremiant Vokiečių ordino puolimus kiek padėjo ir kaimyninių rusų žemių pajungimas. Dalį šių žemių karių Vytenis panaudojo kovoje su kryžiuočiais. Rusai Lietuvos kariuomenėje dalyvavo žygyje į Prūsiją. 1311 m. Rusų lankininkų būriai talkino Vyteniui šturmuojant Skirsnemunės pilį.
Vytenis buvo talentingas karvedys, puikiai suvokęs laikmečio reikalavimus. Tą patvirtina ir lietuvių rengiami žygiai prieš vokiečių feodalus ir karybos reformos.
Kokie buvo Vytenio santykiai su Livonijos ordinu? Vokiečiai savo agresiją prieš Lietuvą dangstė krikščionybės platinimu. Jeigu Lietuva savo noru priimtų krikštą, ši priedanga subyrėtų. Būtent tuo kovoje prieš Livonijos ordiną sumaniai naudojosi Lietuvos valdovai.
Nuolatiniai Rygos miesto ir jį palaikančio arkivyskupo konfliktai su Livonijos ordinu 1298 m leido įsikišti Vyteniui. Tais pačiais metais rygiečių kvietimu Vytenio vadovaujama kariuomenė, atvykusi į Livoniją, prie Toreidos sumušė pagrindines Ordino pajėgas. Tik sąjunginikų parama ir laimėtas mūšis prieš lietuvių ir rygiečių kariuomėnę iš dalies atstatė buvusią Ordino padėtį. Tolesnė kova vyko diplomatijos keliu. Jau 1298 m. kovo 30 d. rygiečiai pareiškė, kad Lietuva yra pasiryžusi priimti krikštą, tačiau tam trukdo Livonijos ordinas. Panašių kaltinimų Livonijos ordinas susilaukė ne kartą. Tai nebuvo vien rygiečių išpuoliai. Apie juos gerai žinojo Vytenis, kuris rygiečių žodžius rėmė darbais. 1312 m. jis kreipėsi į popiežiaus legatą Pranciškų Molianietį, atvykusį į Livoniją, prašydamas atsiųsti į pastatytą bažnyčią vienuolius. Bet ją tais pačiais metais sunaikino kryžiuočių būrys. Tik Vytenio aktyvi parama ir leido rygiečiams kelti panašius reikalavimus. Lietuvos didysis kunigaikštis, siekdamas neleisti Livonijos ordinui susidoroti su rygiečių opozicija, surengė net 4 žygius prieš vokiečius: 1305 m. 1307 m. ir du – 1310 m. Pastariesiems dviem vadovavo pats Vytenis ir jo sūnus Žvelgutis. Nuolat nuo Livonijos riterių išpuolių Rygos miestą gynė 1298 km. miesto prieigose pastatyta lietuvių pilis. Ji stovėjo dar ir 1313 m.
Vytenio veiksmai visame karo su vokiečių feodalais fone buvo gana riboti. Pagrindinis jų smaigalys buvo nukreiptas tik prieš gana silpną Livonijos ordiną. Kova net neužkliudė pagrindinio Lietuvos priešo – Vokiečių ordino. Tačiau rezultatai buvo dėsningi, nes Lietuva norėjo išplėšti iš Livonijos ordino užgrobtas žems.
Taigi neturime pamiršti Vytenio pasiektų laimėjimų kare su vokiečiais. Jo vadovaujamos kariuomenės aktyvūs veiksmai sulaikė tolesnį kryžiuočių valodų plėtimasi Pabaltyje, o šiame kare įgyta patirtis pasitarnavo vėlesnėje lietuvių kovoje už nepriklausomybę. Vokiečių feodalus sutriuškinti 1410 m. Žalgirio mūšyje be jokių abejonių padėjo ir Lietuvos didysis kunigaikštis Vytenis.



Naudota literatūra:

Alvydas Nikžentaitis - Vytenis

   Atgal
img
Naujienos |KOMENTARAI |Apie bendruomenę |Projektai |SKELBIMAI |2 proc. |Kontaktai |Skirsnemuniečių kūryba

www.skirsnemune.lt

Svetainių kūrimas optimizavimas        Svetainiu tinklapiu kurimas www.proweb.lt optimizavimas