LtIEn Skirsnemunės kaimo bendruomenė mail Svetainės medis
www.skirsnemune.lt
Naujienos |KOMENTARAI |Apie bendruomenę |Projektai |SKELBIMAI |2 proc. |Kontaktai |Skirsnemuniečių kūryba
  
Jonas GERULAITIS
Jonas GERULAITIS 2013.08.21

Gerulaitis Jonas, eilinis, 1 pėstininkų Gedimino pulkas Apdovanotas Vyties Kryžius Nr.731  1919m.


   Lietuvos Kariuomenei Įsakymas Nr. 202, 1919 m. gruodžio 9 d.
   Įsakymas Kariuomenei Nr. 150, 1921 m. liepos 4 d.
     Jonas Gerulaitis, Jono sūnus, gimė 1901 metų gegužės 31 dieną Raseinių apskrities Jurbarko valsčiaus Skirsnemunės miestelyje (kitais duomenimis – Tauragės apskrities Eržvilko valsčiaus Bacelių kaime). Tėvai – Jonas Gerulaitis ir Marijona Andrukaitytė iš Gerulaičių kaimo. Gimimas buvo užregistruotas Vadžgirio parapijos bažnyčioje. Baigė rusišką pradžios mokyklą.
      1919 metų vasario 20 dieną savanoriu įstojo į Lietuvos kariuomenę. Iš pradžių tarnavo Kauno komendantūros dalinyje, vėliau perkeltas į 1-ąjį pėstininkų Gedimino pulką. Tarnavo aštuntoje kuopoje. Dalyvavo mūšiuose su bolševikais ir bermontininkais. Pasižymėjo kautynėse su bolševikais 1919 metų rugpjūčio 30 dieną ties Kalkūnais.
Pristatyme apdovanojimui eilinio Jono Gerulaičio žygdarbis aprašytas taip:
       „1919 metų rugsėjo 1 dieną, kada kuopai užėmus Kalkūnus, priešas perėjo į kontrpuolimą, ryšys su kairiau aštuntos kuopos veikiančiais mūsų daliniais buvo pertrauktas. Kareivis Gerulaitis, nepaisydamas to, kad baras buvo apšaudomas smarkia artilerijos, kulkosvaidžių ir šautuvų ugnimi, surado greta veikusius dalinius ir palaikė su jais ryšį, kuo palengvino kuopos veikimą.“
        Pasirašydamas šį pristatymą, kuopos vadas neužmiršo pridurti, kad eilinis Jonas Gerulaitis jau rugpjūčio 11-ąją buvo pristatytas „karinei dovanai“ rugpjūčio 11 dieną, tačiau apdovanojimo negavo.
        1919 metų gruodžio mėnesį už narsą, parodytą bolševikų fronte, apdovanotas 1-ojo laipsnio Kryžiumi „Už Tėvynę”.
Be to, kovojant su antruoju Lietu¬vos priešu – bermontininkais, dalyvavo kautynėse ties Gražūnais, Radviliškiu, kur pasižymėjo puolant priešo šarvuotąjį traukinį.
Žurnalas „Karys“ gerokai vėliau – 1937 metais 3-ajame numeryje išspausdino vaizdelį apie Joną Gerulaitį „Pralįsdavo pro priešų sargybas ir šūvius”. Jame buvo pasakojama:
        „1919 metų rugpjūčio pabaigoje lietuviams kovojant su bolševikais ties Grendzenu, eilinis Jonas Gerulaitis buvo pasiustas į žvalgybą. Žvalgybos buvo tikslas sužinoti priešo jėgų galingumas. Nors priešas buvo išstatęs sargybas, eilinis Jonas Gerulaitis, nepaisydamas didelių pavojų, prasiskverbė pro sargybas ir tiks¬liai atlikęs duotą uždavinį, laimingai sugrįžo pas sa¬vuosius. Vadai, gavę iš Gerulaičio tikslių ir patikimų žinių, tą pat dieną pradėjo puolimą, kuris baigėsi lie¬tuvių laimėjimu. Priešas buvo nuvytas tolyn.
1919 metų rugsėjo mėnesį po smarkių ir atkaklių kovų lietuviai atėmė iš bolševikų Kalkūnų stotį. Prie¬šas buvo nuvytas į toliau esantį miškelį, kuriame susi¬tvarkę ir sutraukęs naujų jėgų iš rezervinių dalių, perėjo priešpuoliman. Ryšys su daliniais, veikiančiais kiek toliau nuo kuopos kairiojo sparno, buvo nutrauktas. O daliniai, neturėdami ryšio su kuopa, nieko naudingo negalėjo padaryti ir jų veikimas buvo paraližuotas. Bolševikai smarkiai šaudė, todėl lietuviai, kurių dar daugelis buvo jauni ir neprityrę kariai, bijojo imtis palaikyti ryšį su anomis dalimis. Tai ma¬tydamas eilinis Jonas Gerulaitis tuoj suprato būsenos pavo¬jingumą ir statydamas savo gyvybę į pavojų, prašliaužė pro artilerijos, kulkosvaidžių ir šautuvų ugnimi apšau¬domą barą ir surado išsisklaidžiusias dalis. Visą kovos laiką tarp jų palaikė ryšį. Tuo būdu lietuvių jėgos buvo sukoncentruotos ir atsilaikė prieš žymiai gausesnį priešą. Kalkūnai liko lietuvių rankose.”
       1920 metų kovo 18 dieną iš tarnybos 1-ajame Gedimino pulke buvo paleistas – remiantis Kauno miesto ir apskrities komendanto 1920 metų kovo 3 dienos raštu kaip silpnos sveikatos.
        Po tarnybos kariuomenėje gyveno Skirsnemunės miestelyje. Kaip savanoris buvo gavęs 5 hektarus žemės, gyveno iš ūkio. Ten gyveno ir 1926 metų pabaigoje registruojant Vyties Kryžiaus kavalierius. Kurį laiką dirbo apylinkės pašto tarnyboje.
       1930 metais jam buvo pripažintas kūrėjo-savanorio statusas ir įteiktas Savanorio medalis su liudijimu Nr.4707. 1928 metais jam įteiktas ir Nepriklausomybės medalis.
Žmona – Pranciška Bakaitytė (1907-1996). Išaugino dukrą Reginą Valienę (1934), sūnus Vytautą (1947-2005) ir Kęstutį (1936-1998).
         Tauragėje gyvenanti dukra Regina prisimena, kad tėvas buvo lėto charakterio, nuolaidus, santūrus, mažakalbis. Tuščiai nekalbėdavo, nors turėjo humoro jausmą.
        Labai mylėjo savo šeimą – ypač vaikus. Mielai bendraudavo ir su kaimynų vaikais.Gerai mokėjo kalbėti rusiškai, gerai ir skalndžiai rašė lietuvių kalba. Labai daug skaitė laikraščių ir žurnalų, nemaža jų prenumeravo į namus. Aktyviai domėjosi politika, visuomenės gyvenimu. Pats daug žinojo ir stengėsi papasakoti vaikams.
Vakarais Gerulaičių name rinkdavosi bendraminčiai bei kaimynai, ilgai kalbėdavo, politikuodavo, dalindavosi prisiminimais. Tokiose vakaronėse ant stalo niekada nestovėdavo degtinės. Vaikai neprisimena tėvą geriant.
        Turėjo nagingas rankas, mokėjo dirbti visokius darbus. Per karą vaikams padarė žiemai rogutes, slides, kurpaites, iš faneros sumeistravo dėžutes („sundukus“) knygoms į mokyklą nešioti. Tą darė ir kaimynų vaikams.
         Po karo, kai valdžia atėmė žemę, į kolūkį nestojo. Žemės atėmimas buvo didelė nuoskauda, ir to naujai valdžiai savanoris neatleido. Į pirmuosius tarybinius rinkimus visai nėjo, nors kaimynai gąsdino ir pasekmėmis.
Kai pokaryje Skirsnemunėje įsikūrė kalkių perdirbimo fabrikėlis, ten iki mirties ir darbavosi.
Mirė nuo plaučių vėžio 1961 metų sausio 8 dieną. Palaidotas Skirsnemunės miestelio kapinėse.
Autorius dėkoja Skirsnemunės žemėtvarkos specialistui Arturui Paukštei už pagalbą surandant didvyrio artimuosius.


Šaltiniai:
LCVA, f. 513, ap. 1, b. 31, l. 232.
LCVA, f. 929, ap. 6, b. 89, l. 214.
LCVA, f. 930, ap. 4, b. 1191, l. 201-206.
LCVA, f. 930, ap. 6, b. 2365, l. 23.
Rezmer Waldemar. Litewskie Lotnictwo Wojskowe 1919-1940. Torun 1999, l. 69.
„Karys” 1937 m. Nr. 3.
Parašai po nuotraukomis:
Vyties Kryžiaus kavalierius Jonas Gerulaitis. 1919 m. Nuotr. iš „Kario” žurnalo.
J.Gerulaitis (kairėje) su draugu J.Jankaičiu Skirsnemunėje. 1927 m. gruodžio 27 d. Dukros Reginos Valienės šeimos archyvas.
Jonas Gerulaitis Skirsnemunėje. 1929 m. birželio 9 d. Dukros Reginos Valienės šeimos archyvas.
Raseinių apskrities komendanto pažyma apie Vyties Kryžiaus kavalierių Joną Gerulaitį. 1929 m. LCVA.
Jonas (dešinėje) su bičiuliais Jankaičiu ir Rimkevičium Kaune. 1931 m. gegužės 8 d. Reginos Valienės šeimos archyvas.
Su paštininko uniforma. 1932 m. Dukros Reginos Valienės šeimos archyvas.
Gerulaičiai su mažuoju Kęstučiu Skirsnemunėje. 1937 m. Dukros Reginos Valienės šeimos archyvas.
Gerulaičių šeima: su dukra Regina ir sūnumi Vytautu Skirsnemunėje. 1956 m. liepos 15 d. Reginos Valienės šeimos archyvas.
Žmona Pranciška prie Jono Gerulaičio kapo Skirsnemunėje. 1975 m. Dukros Reginos Valienės šeimos archyvas.
Jonui Gerulaičiui įteiktas Vyties Kryžius Nr.731.

img
Naujienos |KOMENTARAI |Apie bendruomenę |Projektai |SKELBIMAI |2 proc. |Kontaktai |Skirsnemuniečių kūryba

www.skirsnemune.lt

Svetainių kūrimas optimizavimas        Svetainiu tinklapiu kurimas www.proweb.lt optimizavimas