LtIEn Skirsnemunės kaimo bendruomenė mail Svetainės medis
www.skirsnemune.lt
Naujienos |KOMENTARAI |Apie bendruomenę |Projektai |SKELBIMAI |2 proc. |Kontaktai |Skirsnemuniečių kūryba
  
Jurgis BALTRUŠAITIS
J.Baltrušaičio pėdsakais gimtinėje

2008-04-24

        Skirsnemunė – jaukus miestelis Jurbarko rajone. Apie tūkstantį gyventojų 80 km nuo Kauno, 10 – iki Jurbarko. Greta – Nemunas, ant kalnelio visus pasitinka raudonplytė šv. Jurgio bažnyčia, pastatyta 1903 m., o šiandien – vakarais įspūdingai apšviečiama, kaip ir kitos panemunių bažnyčios. Miestelyje veikia aktyvi bendruomenė, kūrybingi bibliotekos, kultūros darbuotojai, Jurgio Baltrušaičio pagrindinės mokyklos mokytojai kasmet rengia įvairius projektus, pakviečia gyventojus į miestelio šventes, minėjimus.

       Jurgis Baltrušaitis gimė 1873 m. gegužės 2-ąją Paantvardžio kaime už 6 km nuo Skirsnemunės šiaurės kryptimi. Šiandien to kaimo vietoje – tik paminklinis akmuo ir ąžuolo kryžius garbaus Lietuvos poeto, diplomato sodybvietei atminti... Tarybinių laikų kėlimo iš vienkiemių į gyvenvietes „politika“ paliko vietoj buvusių 46 sodybų tik vieną ir laukų platybes.

      Būsimasis poetas gimė gausioje – šešių vaikų šeimoje. Jauniausias vaikas, nuo pat vaikystės smalsus ir imlus mokslui, ypač kalboms. Vėliau jų išmokta net 15-a! Panemunėje prabėgo Jurgio vaikystė, kur greta – legendomis apipinti piliakalniai, pasvirę kryžiai, Raudonės ir Vytėnų pilys, Lietuvos upės tėvas – Nemunas... Šie vaizdai įsirėžė ilgam.

      Būsimam gabaus jaunuolio keliui daug įtakos padarė to meto Skirsnemunės bažnyčios klebonas K. Žekevičius. Jurgio krikšto tėvas, anksti pastebėjęs neeilinius gabumus, pasikvietęs jį žiemos mėnesiais klebonijoje mokytis pradinių mokslų.

      1885 m. rudenį Jurgis Baltrušaitis įstoja į Kauno gimnaziją, ryšiai su Paantvardžiu pradeda trūkinėti, pamažu iš visų namiškių Jurgiui liko artimiausios tik motina ir sesuo. 1893 m. – jau Maskvoje. Įstoja į Universiteto gamtos fakultetą, nors dažnai lanko ir istorijos-filologijos fakultetų paskaitas. Besimokydamas parašo kelis eilėraščių ciklus, dvi dramas. Traukia uždaru paslaptingu charakteriu ir puikiu svetimų kalbų mokėjimu.

      Nelengva išgyventi toli nuo tėviškės, verčiasi privačiomis pamokomis, susipažįsta su turtingų Maskvos pirklių dukra Marija Olovianišnikova ir 1899 m. su ja slapčia susituokia. Tais pat metais Maskvos žurnale išspausdinamas pirmasis Jurgio Baltrušaičio eilėraštis „Naktį“. Literatūros sluoksniuose prasideda pripažinimas ir vertinimas, noriai priimamas į žymiausių Rusijos simbolistų būrį. Vertėjo, publicisto, teatro kritiko darbas atneša garsumą lietuviui, jau rašančiam rusiškai. Po nelengvų kūrybos ir darbo metų 1911 m. išeina pirmoji rusiškų eilėraščių knyga „Žemės laiptai“, kiek vėliau – „Kalnų takas“.

      1903 m. gimsta sūnus, pavadinamas tėvo vardu. Traukia nematyti kraštai, ypač susidomi Skandinavija. Pirmojo pasaulinio karo metais rėmė karo pabėgėlius iš Lietuvos, pasirūpino lietuvių dailininko M .K. Čiurlionio paveikslais, atvežtais į parodą Maskvoje. Karo negandos neleido poetui atsidėti kūrybai. Daug lietuvių, supusių jį, vis klausinėdavo, kada Jurgis rašys lietuviškai. 1927 m. gimė pirmasis lietuviškas eilėraštis „Ilgu širdžiai“, o kiek vėliau – ir garsioji „Ramunėlė“.

      Po 1918 m. Lietuvos Nepriklausomybės paskelbimo, 1920 m. Lietuvos valdžia skiria Jurgį Baltrušaitį Lietuvos misijos vadovu, nes tapo oficialiu užsienio valstybės atstovu. Visus 19 metų, kuriuos Jurgis Baltrušaitis išbuvo Lietuvos pasiuntiniu Rusijoje, jis dirbo mūsų šalies labui sudėtingą diplomato darbą.
      1939 m. pradžioje diplomatas išėjo į pensiją ir buvo paskirtas Lietuvos pasiuntinybės Prancūzijoje patarėju. Išvyko į Paryžių, kur gyveno sūnus su žmona ir anūku. Prasideda Antrasis pasaulinis karas ir Prancūzijoje, laužomi gyvenimai ir likimai. Sunkiomis sąlygomis poetas sukuria lietuviškuosius kūrinius – satyrinę poemą „Įkurtuvės“, eilėraščių rinktinę „Ašarų vainikas“ ir perduoda juos Lietuvai. Karo sąlygos ir ligos palaužia poetą. Jis mirė 1944 m. sausio 3 d. Paryžiuje.Jurbarko ir Skirsnemunės žmonės prisimena, gerbia ir saugo poeto atminimą. 1998 m. gegužės 2 d. Skirsnemunės pagrindinėje mokykloje vyko puiki literatūrinė šventė, kurios metu mokyklai suteiktas Jurgio Baltrušaičio vardas. Jurbarke jau Atgimimo pradžioje įkurta „Amžių varpo“ bendrija, rengianti įvairius renginius, leidžianti knygeles apie iškilųjį kraštietį.

      Džiugu, jog šiemet vėl Skirsnemunėje vyks graži šventė , juk, kaip rašė Jurgis Baltrušaitis, „ar saulutė, ar šešėlis, teka vingiais Nemunėlis“. Tikime, jog pravažiuoti panemune ir pažvelgti į gražiuosius upės krantus, apsilankyti Skirsnemunėje turėtų būti įdomu ne tik mūsų rajono žmonėms.


Nijolė Norkienė Skirsnemunė, Jurbarko raj., 2008 m. VšĮ „Festiva vita“ inf.

   Atgal
img
Naujienos |KOMENTARAI |Apie bendruomenę |Projektai |SKELBIMAI |2 proc. |Kontaktai |Skirsnemuniečių kūryba

www.skirsnemune.lt

Svetainių kūrimas optimizavimas        Svetainiu tinklapiu kurimas www.proweb.lt optimizavimas