LtIEn Skirsnemunės kaimo bendruomenė mail Svetainės medis
www.skirsnemune.lt
Naujienos |KOMENTARAI |Apie bendruomenę |Projektai |SKELBIMAI |2 proc. |Kontaktai |Skirsnemuniečių kūryba
  
Juvencijus Gadliauskas
Penkios Gadliauskų gydytojų kartos

Rita Šemelytė, Savaitraštis „Šeimininkė“

Į Skirsnemunę traukė pėsti ir važiuoti. Žmonių būdavo tokia gausybė, kad tekdavo iškinkyti arklius, pasistatyti palapines ar pernakvoti kur daržinėje ant šieno, kol ateis eilė pas daktarą Gadliauską. Ne veltui toks gajus ir iki šiol aktualus posakis „Visos ligos nuo nervų“. Nuo jų daktaras daugiausia ir gydė.

Kai žmonės prarasdavo viltį pasveikti, išbandydavo visas tradicines gydymo priemones, kažkaip sužinodavo, kad Skirsnemunėje gyvena daktaras, stebuklingai gydantis ligas, kad jo vaistų receptas, perduodamas jau į penktą kartą, praktikoje naudojamas pusantro šimto metų, padeda pasveikti. Ir žmonės pagydavo, registracijos žurnale palikę dėkingumo įrašus.

Šiuo metu Gadliauskų namuose žmones priima pirmojo garsaus gydytojo provaikaitis Juvencijus Gadliauskas.

Dinastijos pradžia

Garsios literatų, muzikantų ir liaudies gydytojų Gadliauskų giminės šaknys siekia XIII a. Dinastija kildinama iš Lenkijos, iš Mozūrijos ežerų krašto. Lietuvoje giminės protėviai nusipirko žemės iš didikų Pacų. Gadliauskams priklausė dabartinės Garliavos (manoma, kad miestelio pavadinimas kildinamas iš Garliauskų (taip juos vadino žmonės) pavardės), Aleksoto ir kitų Kauno apylinkių teritorijos.

Juozapas Gadliauskas valdė Garliavą, pastatė bažnyčią. Manoma, kad jo pageidavimu palaidotas po bažnyčios slenksčiu. Jo brolis Bonifacijus tarnavo caro armijoje, o grįžęs į namus pasijuto svetimas. Juozapas net suklastojo dokumentus, kad išstumtų brolį iš šeimos. Pasakojama, kad Bonifacijus taip susikrimtęs, kad net nusižudyti norėjo.

Pagal vieną versiją, jis nuėjo iki Nemuno ir bandė skandintis, bet paskui atsitokėjo, sėdo į valtį ir užsnūdo. Valtis nuplaukė pasroviui, kol įstrigo salelėje prie Skirsnemunės ir sustojo. Pagal kitą versiją, Bonifacas pats nukeliavo į miestelį prie Nemuno, nes ten gyveno jo pažįstamas dvarininkas. Vienaip ar kitaip, Bonifacijus apsigyveno trobelėje dvaro žemėse, vedė paprastą kaimo moterį. Jų sūnus Dominykas susilaukė dviejų vaikų – Mikalojaus ir Ievos.

Mikalojus tarnavo dvare liokajumi, rašė eilėraščius, išvertė į lietuvių kalbą A. Mickevičiaus „Konradą Valenrodą“. V. Biržiškos enciklopedijoje „Lietuvos rašytojai“, išleistoje JAV, Mikalojus pristatomas ne tik kaip rašytojas, bet ir kaip švietėjas, platinęs lietuviškas knygas spaudos draudimo laikotarpiu, taip pat minimas ir kaip vaistų išradėjas.

Būtent Mikalojus, gimęs 1818 m., pradėjo garsiąją Gadliauskų liaudies gydytojų dinastiją. Būdamas nagingas, puikiai mokėdamas įvairius darbus, pažino ir vaistažoles – jas rinko, džiovino ir gamino užpilus. Garsas apie liaudies gydytoją pasklido tada, kai viename kaime pasiutęs šuo apkandžiojo žmones. Mikalojus pagamino vaistus ir išgydė ligonius. Savo išrastus vaistus ėmęs taikyti plačiau, pradėjo gydyti nervų ligas.

Literatūrinis M. Gadliausko palikimas saugomas Vilniaus universiteto bibliotekoje, kūryba buvo spausdinta L. Ivinskio kalendoriuje bei kituose leidiniuose.

Tėvas perduoda sūnui

Vaistų receptūra Gadliauskų šeimoje buvo perduodama iš kartos į kartą. Mikalojus buvo vedęs du kartus. Su pirma žmona susilaukė sūnaus Anupro, su antra – sūnaus Jono. Abu sūnūs pratęsė šeimos tradicijas, gydė žmones.

Anupro šeimoje augo keturi sūnūs ir keturios dukros. Ypač įdomūs buvo mergaičių vardai: Filomena, Palmyra, Olimpija, Monika. Neatsitiktinai ir Juvencijaus vardas toks retas, kad jis visoje Lietuvoje žino tik dar vieną tokiu vardu žmogų.

Labiausiai išgarsėjo Anupro sūnus Sebastijonas Gadliauskas (1890–1977 m.). Apie jį buvo rašoma ir tarpukario Lietuvos spaudoje, ir tarybiniais metais. Jis ne tik gydė žmones, bet ir, kaip savanoris gavęs 5 ha žemės, gyveno ūkiškai.

Sebastijono sūnus Juvencijus prisimena, kad jo tėvai bendravo su garsiais žmonėmis. Į Skirsnemunę vadovauti bažnyčios chorui buvo pakviestas Stasys Šimkus. Apie jį klebonijoje taip visi šokinėjo, kad jam nusibodo – atėjo pas Gadliauskus. Juvencijus buvo dar vaikas, bet į jo atmintį įstrigo, kaip šviežiai išdažytose kambario grindyse liko S. Šimkaus batų pėdsakai.

Gadliauskai bendravo ir su K. Petrausku bei kitais garsiais žmonėmis. Ne vieną jų ir išgydė: nuo psoriazės dirigentą J. Karosą.

Sebastijonas liaudies gydytojo praktiką pradėjo 1958 m., nors niekada nesimokė medicinos.
„Tarpukario Lietuvoje mano seneliui gydytojai pavydėjo, o tėvas sovietmečiu buvo persekiojamas“, – sako Juvencijus.

Pavydūs žmonės paskundė Sebastijoną, nes Gadliauskų kieme nuolat būriuodavosi žmonės. Iš prokuratūros atėjo raštas, draudžiantis užsiiminėti gydytojo praktika, nes Sebastijonas neturintis tinkamo išsilavinimo. Tad net iš Gruzijos autobusu atvykusiems žmonėms, kurie sirgo epilepsija, S. Gadliauskas pasakė negalėsiąs jų priimti. Pasipiktinę žmonės nuvažiavo į Vilnių ir pakėlė triukšmą. Valdžia numojo ranka – darykit ką norit, kad tik ramybė būtų.

Pacientų geografija plati

Pasak Juvencijaus, tėvas visą laiką norėjo, kad būtų ištirtas jų šeimos išrastų vaistų poveikis. Tačiau niekada joks mokslininkas tuo nesusidomėjo, nors gydomasis antpilas jau daugiau kaip pusantro šimto metų naudojamas praktikoje ir tikrai yra veiksmingas.

Siūlymai vaistus įteisinti, pradėti masinę gamybą Sebastijonui buvo nepriimtini. Jo nuomone, vaistažolių rinkimas, vaistų gamyba – kruopštus rankų darbas, konvejeriu jų nepagaminsi.
Juvencijus išsaugojo dvylika knygų, kuriose palikti pas jo tėvą apsilankiusių žmonių įrašai. Rusų kalba surašytos žmonių istorijos – kuo jie serga, kokios pagalbos ieško, padėkos už grąžintą sveikatą. Kiekvienas įrašas pasirašytas, nurodytas ir tikslus adresas. Jų geografija stulbinamai plati – į Skirsnemunę atvykdavo žmonės ne tik iš visos buvusios Tarybų Sąjungos – Jerevano (Armėnija), Murmansko, Vladivostoko, Kamčiatkos (Rusija), bet ir kitų šalių – Vokietijos, Izraelio, JAV, kitų.

Diagnozės nenustatinėja

Tėvui buvo sunku vienam atlaikyti didelį pacientų srautą. Jam reikėjo pagalbos, ir sūnus Juvencijus nuolat būdavo šalia. Tėvui mirus, pareigas perėmė sūnus. Paklaustas, kokias ligas gydo, J. Gadliauskas sako diagnozių nenustatinėjąs. Jis tik kalbasi. Raštelyje, kabančiame ant namo verandos durų, taip ir parašyta: „Su ligoniais Gadliauskas kalbasi šeštadieniais.“

Juvencijus ne tik padeda sergantiems žmonėms, bet ir turi savo ūkį. Kai susigrąžino žemę, laikė ir karvių, ir kiaulių. Dabar jau per sunku auginti gyvulius, tad beturi vieną karvę. 77–erių metų Juvencijus gyvena su žmona (du sūnūs ir keturi anūkai įsikūrę atskirai), kuri globoja jau aštuonerius metus epilepsija sergančią seserį.

Kodėl garsusis šeimos vaistas nepadeda jai pagyti? Juvencijus atsako, kad pirmiausia pats žmogus turi norėti pasveikti. Jeigu jis turi daug energijos ir noro, tada ir vaistai padeda. O jei ligonis pasyvus, leidžia laiką žiūrėdamas televizorių, jis tik regresuoja. Kiek toks ligonis gyvens – tik laiko klausimas.

Jo tėvas visuomet pabrėždavo ir tai, kad labai svarbu nevartoti narkotinių medžiagų – t. y. negerti ir nerūkyti.

Be materialinės naudos


Juvencijus prisimena ne vieną istoriją, kaip ligoniai, išbandę įvairius vaistus, išvažinėję Maskvos ar Leningrado klinikas, praradę viltį pasveikti, atvažiuodavo į Skirsnemunę. Vienas profesorius iš Kauno sirgo psoriaze, cukriniu diabetu, leisdavosi insuliną du kartus per dieną. Nuo Gadliausko vaistų odos bėrimas išnyko, bet nuostabiausia tai, kad po kelių mėnesių jau reikėjo tik vienos ampulės insulino per savaitę, o po pusmečio jo galėjo visai atsisakyti.

Juvencijus žmonėms niekada nesako, kad šimtu procentu pagydys. Jis nėra stebukladarys, be to, daug lemia ir paciento nusiteikimas.

„Tarpukario Lietuvoje Jurbarke dirbo trys gydytojai ir veikė viena vaistinė, kurią atidarė vieno gydytojo žmona, kad ligoniams nereikėtų plaukti pirkti vaistų Nemunu į Kauną. Dabar Jurbarke veikia 14 vaistinių, o toje senojoje pardavinėjami veterinariniai vaistai ir preparatai. Gydytojai irgi pasikeitė. Pažinojau vieną gabų studentą, kuris jau ketvirtame kurse asistavo chirurgui. Tačiau kai gavo gydytojo diplomą, išvažiavo braškių skinti į Ispaniją, nes ten daugiau moka. Tai dėl ko jis norėjo būti gydytoju? Dėl pinigų“, – sako Juvencijus ir prisimena, kad jo tėvas dėl rublio negydė, gydytojo praktika vertėsi todėl, kad norėjo padėti žmonėms.

Mokyklos direktorius


Juvencijus Gadliauskas Kaune aukso medaliu baigė J. Gruodžio muzikos mokyklą, o Vilniuje studijavo Konservatorijoje. Paskyrimą dirbti gavo netoli Jurbarko, Viešvilės apylinkėje: „Ten statė raketinę bazę, žmonės neišprusę, gyvenau varganai. Tuo metu visuose rajonuose buvo steigiamos muzikos mokyklos, tik Jurbarkas liko aplenktas. Kai paklausiau, kodėl, atsakė, jog nėra kam dirbti.

Pasisiūliau vadovauti naujai mokyklai. Mane paskyrė direktoriumi, mokyklą įkūrė buvusiose dvaro arklidėse. Patalpos visiškai netiko, bloga akustika. Kai atvyko inspektoriai – pasibaisėjo. Nusprendė, kad reikia statyti naują pastatą. Visus metus vargau, kol buvo patvirtintas projektas.“

Mokyklai persikėlus į naujas patalpas, sušlubavo Juvencijaus sveikata. Jam operavo stuburo išvaržą ir metus jis negalėjo sėdėti, todėl negalėjo dirbti. Į mokyklą grįžo eiliniu mokytoju. Tačiau ir vėl nesėkmė – vyras pateko į automobilio avariją, du mėnesius išbuvo komos būsenos. Kai atsigavo, buvo sutrikusi mąstysena, gydytojai pripažino antros grupės invalidumą.

Bėdos tuo nesibaigė – Juvencijus patyrė antrą avariją. Nuo kaklo iki pusės juosmens buvo sugipsuotas. Blogiausia, kad jam teko atlyginti avarijos nuostolius, nors buvo nekaltas.

Paveldėtojo nėra

Ir dabar Juvencijus Gadliauskas priima žmones, kurie iš lūpų į lūpas perduoda legendą apie garsiąją Skirsnemunės gydytojų dinastiją. Kam savo žinias ir paslaptingąjį vaistų receptą perduos Juvencijus? Jis sako, kad ne kiekvienam lemta būti gydytoju. Nors jų giminės šeimos gausios, kol kas tradicijos tęsėjo nėra.

"Šeimininkė"

(Juvencijaus Gadliausko adresas: Nemuno g. 38, Skirsnemunė, Tel.: 8 447 47182)

 

   Atgal
img
Naujienos |KOMENTARAI |Apie bendruomenę |Projektai |SKELBIMAI |2 proc. |Kontaktai |Skirsnemuniečių kūryba

www.skirsnemune.lt

Svetainių kūrimas optimizavimas        Svetainiu tinklapiu kurimas www.proweb.lt optimizavimas