LtIEn Skirsnemunės kaimo bendruomenė mail Svetainės medis
www.skirsnemune.lt
Naujienos |KOMENTARAI |Apie bendruomenę |Projektai |SKELBIMAI |2 proc. |Kontaktai |Skirsnemuniečių kūryba
  
Sigitas ŠILERIS
Kodėl anksti pražyla kapitonai

       Žmogus, nugyvenęs ilgą, kūrybingą, nuotykių pripildytą gyvenimą, sukaupia didelį įspūdžių bagažą. Mūsų kraštietis Sigitas Šileris, buvęs ilgametis tolimojo plaukiojimo kapitonas, jūrinių įmonių vadovas, dirbęs diplomatinėje tarnyboje, išleido novelių knygą apie savo draugus jūrininkus – žmones, pakeitusius žemės malonumus į jūrų romantiką. Knyga, išleista praėjusiais metais, pavadinta „Kodėl anksti pražyla kapitonai.“

         Lapkričio 27 d. Jurbarko viešosios bibliotekos Skirsnemunės filiale įvyko susitikimas su kapitonu, rašytoju Sigitu Šileriu, kuris čia pristatė savo pirmąją knygą, pasidalino prisiminimais bei mintimis apie jūrininkų gyvenimą ir darbą. Šį renginį organizavo vyr. bibliotekininkė Giedrė Jasinskienė.
Į biblioteką susirinko gana gausus būrys skirsnemuniečių – knygos autorius jiems savas žmogus.
        Dabar Klaipėdoje gyvenantis Sigitas Šileris gimė ir augo Skirsnemunėje: 1950 m. baigė Skirsnemunės septynmetę mokyklą, o 1954 m. Jurbarko vidurinę mokyklą.
Renginio metu nušvitusiomis akimis kapitonas žvelgė į jaunystės draugų, bendraklasių pražilusias galvas. Į klausimą, ar jis laimingas, atsakė: „Taip. Norint būti laimingu, reikia norėti būti laimingu.“
        Sigitas Šileris papasakojo ne vieną epizodą iš savo gyvenimo. Prisiminė keistomis aplinkybėmis vykusį stojimą į komjaunimą. Apie 1950 m. daugelis mokinių nenorėjo priklausyti šiai organizacijai, o ir tėvai draudė, tačiau ne komjaunuoliui patekti į aukštąją mokyklą buvo neįmanoma. Vieną naktį pas Sigito tėvus atėjo Skirsnemunės klebonas ir įtikino šeimą, kad sūnus privalo būti komjaunuoliu – mat Lietuvai reikėjo mokytų žmonių.
Baigęs vidurinę mokyklą Sigitas įstojo į Kauno politechnikos institutą. Deja, būsimas inžinieriaus darbas jo neviliojo, o ir parama iš namų buvo menka. Taigi Sigitas ryžtingai perėjo į Klaipėdos jūreivystės mokyklą, kurią 1959 m. baigė.
        S. Šileris pradėjo plaukioti mažais, o paskui vis didesniais laivais – jis buvo pirmasis kapitonas, valdęs Suomijoje pastatytus tankerius „Žalgirį“ ir „Debreceną“.
Teko išmokti bendradarbiauti su įvairiausiais žmonėmis. Anot S. Šilerio, jūroje laivo kapitonas – antras žmogus po Dievo, tačiau ir atsakomybė didelė.
Vieno plaukiojimo metu iš laivo pabėgo jūreivis. Tarybiniais laikais po tokio įvykio buvo griežtai baudžiama.
S. Šileriui grėsė ir partinė nuobauda, ir dideli tarnybiniai nemalonumai. Dėka LKP Klaipėdos miesto komiteto sekretoriaus Jono Gurecko, pažeminimo tarnyboje pavyko išvengti – netgi buvo išsiųstas į Suomiją priimti naujo laivo.
        Pagal TSRS ir JAV susitarimą S. Šilerio laivas pagal fraktavimo sutartį buvo priskirtas JAV uostams. Kapitonui teko be pertraukos dirbti daugiau kaip pusantrų metų, nors laivo komanda buvo net 4 kartus pakeista. Kapitonui šis ilgas reisas kainavo daug jėgų, todėl sugrįžęs į Klaipėdą jis visam laikui pasiliko krante.
S. Šileris buvo išrinktas žuvies pramonės darbuotojų profsąjungos komiteto pirmininku. Ši profsąjunga turėjo apie 30 000 narių. Vadovauti tokiai masinei organizacijai buvo nors ir įdomus, bet nelengvas darbas. Šias pareigas jis ėjo penkerius metus.
         Kurį laiką kapitonas vadovavo „Baltijos“ žvejų kolūkiui. Ekonomiškai tai buvo stiprus ūkis. Turėjo 50 žvejybinių laivų, žuvų perdirbimo įmonę, laivų remonto gamyklą ir savas parduotuves, tačiau prasidėjus privatizacijai buvo įsteigta bendrovė, kuri po poros metų bankrutavo.
1994 m. S. Šileris buvo pasiųstas dirbti Lietuvos konsulu Kaliningrade. Darbas buvo labai sunkus – kasdien tekdavo išduoti vizas iki 600 žmonių, o darbuotojų buvo tik trys. Po kurio laiko jis išėjo į pensiją.
         Buvęs kapitonas pažino daug įvairių žmonių, apkeliavo didelę dalį pasaulio – yra ką prisiminti, apie ką pamąstyti.
S. Šilerio novelių knyga „Kodėl anksti pražyla kapitonai“ pernai Klaipėdoje buvo pripažinta skaitomiausia knyga.
Po renginio rašytojas tęsė pokalbį prie arbatos puodelio su buvusiais bendraklasiais ir kaimynais. Buvo prisiminta daug įdomių gyvenimiškų istorijų ir nuspręsta, kad tai – medžiaga antrajai knygai.

Vytautas Kutkevičius

http://www.musulaikas.com/?id=5&nid=565

   Atgal
img
Naujienos |KOMENTARAI |Apie bendruomenę |Projektai |SKELBIMAI |2 proc. |Kontaktai |Skirsnemuniečių kūryba

www.skirsnemune.lt

Svetainių kūrimas optimizavimas        Svetainiu tinklapiu kurimas www.proweb.lt optimizavimas