LtIEn Skirsnemunės kaimo bendruomenė mail Svetainės medis
www.skirsnemune.lt
Naujienos |KOMENTARAI |Apie bendruomenę |Projektai |SKELBIMAI |2 proc. |Kontaktai |Skirsnemuniečių kūryba
  
Piliakalniai
Kartupėnų piliakalnis

Bisene

Medinė Bisenės pilis žinoma Bisene, Bisena, Bisen, Bisin, Bison vardais. Kartupėnų piliakalnyje stovėjusi Bisenės pilis, XIII-XIVa. buvo viena iš svarbiausių lietuvių kovoje su kryžiuočiais. Iš čia kunigaikštis Vytenis puolė Kristmemelį.

Vokiečių kronikos apie Bisenę rašė : "1283 m., baigę nukariauti Prūsiją ir pradėję nuolatinį karą su Lietuva, kryžiuočiai pirmuoju savo taikiniu pasirinko Bisenės pilį. Prūsijos žemės magistras Konradas iš Tirbergo „su didele kariuomene perėję žiemos metu užšalusį Nemuną ir, įsiveržę į Lietuvos žemę, nuo ryto iki pietų smarkiai puolė pilį, vardu Bisenė, ir puldami buvo taip įnirtę, kad, nukovę daugybę pilies gynėjų ar mirtinai sužeidę, galop įsiveržė į ją ir pavertė pelenais, vienus pilėnus paėmę į nelaisvę, o kitus sužeidę. Kita kariuomenės dalis įsibrovė į šios pilies apygardą ir, nusiaubusi kraštą ugnimi, su didžiausiu grobiu sugrįžo atgal.

Šio antpuolio metu daug krikščionių buvo sunkiai sužeista, o 4 broliai bei vienas tarnas su arkliais ir ginklais paskendo Nemune, nes jų neišlaikė ledas“ (Dusburg, 1861, p. 147, III § 222). Pilis buvo atstatyta, toliau ją puldinėdami kryžiuočiai pasinaudojo tuo, kad Bisenės pilies įgula buvo kas mėnesį keičiama nauja pamaina. Tarp 1307 ir 1315 m., „kai 85 vyrai lietuviai, baigę [paskutinę] savo pamainos savaitę, turėjo grįžti iš Bisenės pilies sargybos, brolis Fridrichas iš Libencelės, Ragainės vicekomtūras, brolis Albrechtas iš Oros ir brolis Ditrichas iš Altenburgo su 19 brolių bei 60 vyrų juos drąsiai užpuolė Kalsių lauke ir nukovė visus, išskyrus tris, kurie pabėgo, tiesa, sunkiai sužeisti“ (Dusburg, 1861, p. 174, III § 300). 1313 m. vasarą Prūsijos žemės maršalas Henrikas iš Plockės „sutelkė visą savo kariuomenės jėgą; kai priėjo Bisenės pilį, jo raiteliai auštant apsupo šią pilį, o tie, kurie atplaukė upe, padarę nuo gretimos salos iš savo laivų tiltą per Nemuną ir sustatę karo įrenginius, ilgą laiką smarkiai ją puldinėjo, tačiau nesėkmingai. Todėl, kai kurie ne kurie broliai ir keli pilėnai liko sužeisti, jie pasitraukė nutraukę apgulą“ (Dusburg, 1861, p. 179, III § 316). Tų pačių metų rudenį „brolis Henrikas, maršalas, su broliais ir vyrais iš Sembos bei Notangos užpuolė Bisenės pilį; po ilgų puolamųjų kovų, kai abiejose pusėse buvo daug sužeistųjų, abu jos papilius nuniokojo ugnimi“ (Dusburg, 1861, p. 180, III § 319). 1316 m. „brolis Fridrichas iš Libencelės, Kristmemelio vicekomtūras, su 20 brolių ir 60 vyrų nužygiavo link Lietuvos tuo metu, kai 80 lietuvių, paskirtų Bisenės pilies sargybai, turėjo išvykti, o kiti atvykti, kuriuos jis bei jo bendrai visus išžudė, išskyrus penkis, kurie, metę į šalį ginklus, išsigelbėjo pabėgdami“ (Dusburg, 1861, p. 182, III § 328). 1316 m. balandžio 4 d. „brolis Ditrichas iš Altenburgo, brolis Fridrichas Kvicas ir dar vienas brolis su trimis ginklanešiais iš Ragainės patraukė link Bisenės pilies irgi tuo laiku, kai lietuviai, baigę [paskutinę] savo pamainos savaitę, turėjo grįžti iš pilies sargybos, ir šešis iš jų nukovė. Kiti šeši, išvydę du ginklanešius, kurie buvo paskirti saugoti kelią, pabėgo metę šalin ginklus. Po to broliai su savo ginklanešiais, pamatę, kad minėta pilis tuščia, ją iki pamatų sudegino, ir šitaip ta pilis paliko apleista po šiai dienai“ (Dusburg, 1861, p. 182–183, III § 329). Vėlesni šaltiniai Bisenės nebemini, lietuvių gynybos forpostas buvo perkeltas į Veliuoną.

Sprendžiant pagal esamą piliakalnio išvaizdą, pilis užėmė apie 50x30 m dydžio plotą, pailgą R–V kryptimi, apjuostą medinėmis sienomis, kurių išorinėje pusėje buvo statūs 20 m aukščio šlaitai. R krašte siena stovėjo ant 7 m aukščio pylimo. Čia išorinis status 8 m aukščio šlaitas leidžiasi į 25 m pločio griovį 7 m pločio dugnu, skiriantį pilies kalvą nuo toliau į R esančios aukštumos. Kelias į pilį vedė pylimo PR papėde (likę žymės).

Kartupis nuplovė aikštelės Š ir V dalis. Piliakalnis apaugęs medžiais, kurių nemaža dalis neseniai nukirsta.

1830 m. J. Foigtas sutapatino Pieštvės ir Bisenės pilis ir lokalizavo jas tarp Veliuonos ir Kauno, o 1838 m. T. Narbutas sukonkretino šią lokalizaciją, nurodydamas Seredžiaus piliakalnį. M. Tiopenas išaiškino, kad Bisenė buvo netapati Pieštvei: ji stovėjo prie Nemuno, tarp Kristmemelio ir Veliuonos. Nors kai kurie vėlesni tyrinėtojai bandė Bisenės ieškoti ir į vakarus nuo Kristmemelio, Batūra, laikydamasis M. Tiopeno apibrėžimo, ją įtikinamai lokalizavo Kartupėnų piliakalnyje. Piliakalnis pirmą kartą aprašytas 1960 m., jis archeologiškai netyrinėtas.

Į R nuo piliakalnio, 1,3 ha plote yra papėdės gyvenvietė (netyrinėta).

Bisenės pilis datuojama XIII–XIV a. pradžia.

www.archeologijosdraugija.lt

 

   Atgal
img
Naujienos |KOMENTARAI |Apie bendruomenę |Projektai |SKELBIMAI |2 proc. |Kontaktai |Skirsnemuniečių kūryba

www.skirsnemune.lt

Svetainių kūrimas optimizavimas        Svetainiu tinklapiu kurimas www.proweb.lt optimizavimas