LtIEn Skirsnemunės kaimo bendruomenė mail Svetainės medis
www.skirsnemune.lt
Naujienos |KOMENTARAI |Apie bendruomenę |Projektai |SKELBIMAI |2 proc. |Kontaktai |Skirsnemuniečių kūryba
  
Skirsnemuniečių kūryba
Ruslanas Baranauskas 2014.10.06

PRAKEIKTOS HAMURABIO PLOKŠTĖS


- Tėte, ką taip paslaptingai ir sunkiai parvežei,- prispito kamantinėti sūnus Nojus.
- Ką, kvą, statybines plokštes ir nebus jau jokių lakstymų su draugais, ir su Martyna man padėsite kaip priklauso, iki rudens privalome vasarinę pasistatyti.
- Bet kodėl naktimis pats kaip pamišęs trankaisi, parodyk man pirkimo sutarčių dokumentus,- į puolimą perėjo ir žmona Joana.
- Viskas savo vietoje prokurorai jūs, na marš dėtis pirštines ir reikia jas tvarkingai iškrauti, sudėlioti.Ką aš jums kupranugaris koks, kad vienas privalau plėšytis?
Pro šalį ėjo kaimynas Žebertas.
- Na, Euzebijau, kuo užsiimi, kiekvienais metais vis kurpi naujus planus, projektus, nežvejoji sau kur prie tvenkinio, nesidegini saulės spinduliuose//? Iš kur tų aitvarų dosnumas tau/?
- Geriausia atgaiva, tai fizinis darbas, ir galva atsišviežina, ir vaikai praktinių įgūdžių pasisems.Nereiks užsiimti visokiais niekniekiais.
- Hmm, na parodyk tas aukso plokštes,- iš kur pirkai, betonas, gipsas, granitas, kiek mokėjai/?
Žebertas vos į jas pažvelgė, išblyško kaip drobė veidas, iššoko mėlynos kraujagyslės kaktoje, prakaito lašeliai suvilgė raukšlėtus skruostus.
- Kas kkkas tau? Nejuokais išsigandusi Joana puolė nešti kvortą vandens.
- Oi bėdą šaukiesi Euzebijau, oi prašaisi, tavo dėlei jas verščiau gilyn, kur joks žmogus nesuras, šuo nesulos.
- Ką jau kliedi, galvą pašalai, ar su visam dar nepietavai? Prie smilkinio jam pirštą pasuko Euzebijus.
- Paskaityk, kas parašyta, įbrėžta plokščių šonuose.
- Kkas kas?- visi sužiuro smalsumo apakinti.
9plokščių šonuose buvo išgraviruota po 1raidę HAMURABIS.
- Hamurabis,- garsiai perskaitė Euzebijaus šeimyna.
- Tai va,- čia yra juodojo prakeiksmo plokštės, kas jas saugo, panaudoja, neišvengia nelaimių, kurios lydi vaikus, anūkus.Taliono principas,, akis už akį,,, dantis už dantį,,.
- Pasakok tokius kliedesius šimtamečiams senukams prieš miegą,- ironiškai seilėmis čirkštelėjo Euzebijus. Ir jeigu neturi ūpo pagelbėti, keliauk iš čia sau sveikas.
Iki rudens iškilo ištaiginga jų mansarda, vasarinė su 9 įmūrytomis Hamurabio plokštėmis. Euzebijus blokavo bet kokias mintis, kad jos užtrauks skausmą ir nepriteklius.
Tačiau lemties rato nebuvo galima sustabdyti.Rugsėjo 14 semiant vandenį į šulinį įkrito ir nuskendo Euzebijaus dukterėčia 4metukų Aidita, nulūžusi medžio atplaiša užmušė Joanos mamą Vingirą.
Spalio 7 vėjo užgautas krito vandens bokštas, mirtinai sužalojęs šeimos galvą Euzebijų.O ir pačioje vasarinėjo traškėjo, pyškėjo, prasiverdavo langai, durys.
Gražė gležnas rankas, ašaromis vilgė suknelę našlė Joana ir pradėjo bučiuoti kojas Žebertui.
- Pagailėk manęs kaimyne, kaip atpirkti man šią likimo bausmę, kiek nekaltų aukų dar atguls smėlio kauburėliuose?
- Taip, galima šitą bacilą sustabdyti, tik pasodink 58dygiųjų erškėtrožių krūmus ir juos nuolatos laistyk nekaltų ėriukų krauju, ir prakeiksmo skraistė nusitrauks nuo tavo šeimos, giminių.
Kol krūmai užaugo, suvešėjo dar nekartą bažnytėlės varpai priminė apie naują skausmą našlės Joanos gyvenime.

Ruslanas Baranauskas 2014.09.16

Pasakaitė

Sapnų užsakytojas

         Liūdnųjų senelių kaime gyveno mažas, bet labai judrus berniukas vardu Sapnius.Ne iš blogų paskatų kur tik pasisukdavo visur pykčio priepuoliai jo pavymui.
- Nevykėlis esi,- nuolatos užgauliojo Sapnių susivėlusi bedantė tetulė Šluotauskė.
- Taip, taip kraustykis kur kitur savo išdaigas rodyti, ko čia prilipai kaip uodas prie medaus šaukštelio.
         Sapniaus tėveliai buvo keliaujantys klounai ir jų ištisus metus nebuvo namuose, berniuką prižiūrėjo raišas dėdė Bonirabas. Ir ką čia benuveikus tarp bekosinčių dėdulių ir tetų, kurie kiauras dienas tik kortavo, rūkė kaljanus ir krimsnojo riešutus su kepiniais.
          Liūdnųjų senelių kaime nebuvo jokio gydytojo, dar kas turėjo arkliuką ar klerančią mašinaitę nukakdavo į Proto versmės miestuką.Tad suskausta dantis ir pūkščia kaip bulvių puodas lieknakaklė Smilgė, gelia sąnarius storajam Artamanui, tai spardo po kojomis akmenis, lapus, net meiluosius šunelius.
- Kas mus pradžiugins, kas nuims sąrėmius,- ne vieną jau nosinaitę gręžė Papilvė. Atiduočiau, kad ir paskutinę morką iš daržo, kad nereikėtų stenėti atsisėdant.
- Aš ir atiduodu savo tvirtašarvį vėžliuką Galapago Simą, kad tik nekristų paskutiniai škapliai ūbavo kiemsargis Mikis.
Nugirdo senių raudas sumanusis Sapnius ir jo širdis neturėjo keršto, atsiskaitymo siekio, nutarė padėti seniems nuobodžiautojams. Iškabino stendą su užrašu ,,SAPNŲ UŽSAKYTOJAS,,.
          Atlygis skanumynais, daržovėmis, spalvotomis kriauklėmis, žilvičio dūdelėmis.Ananasinis čiulpinukas tai jūra, jaunystė, smėlis, braškių skonio, tada jūs pateksite į tokią pasaką, kur ir karietomis pasivėžinsite ir kisieliaus upelyje paplaukiosite.
- Che, kre, kre, - dar pasivaipė tetulė Šluotauskė, atsirado mat Saliamonas su nutrintais batais, gydytojas be portfelio.
- O ką prarasite zirzelkos jūs, suprotino kaimynes Sapniaus dėdė Bonirabas, ar jis prašo pinigų ? - Štai, tu pati Šluotauske, ko norėtum, kur gali mintimis paklajoti be bilieto?
- Mhmm kre pše noriu būti šokolado cecho viršininke.
- Na matai, o ką gali už sapną duoti mano berniukui.
- Mkre, kriauklyčių sraigių tik.
          Ir nešė kaimo žmonės berniukui visokias gėrybes ir sveiko ne dienomis, o valandomis, nebeužkliuvo katinukai po kojomis, dar neprinokę obuoliai, o kai Sapnius paaugo išleido jį surinkę pinigėlių mokytis į astrologus DEVINTO PRAKAITO LAŠO ŠALYJE.

img
Naujienos |KOMENTARAI |Apie bendruomenę |Projektai |SKELBIMAI |2 proc. |Kontaktai |Skirsnemuniečių kūryba

www.skirsnemune.lt

Svetainių kūrimas optimizavimas        Svetainiu tinklapiu kurimas www.proweb.lt optimizavimas